Šizofrenija: esminiai
faktai
Schizophrenia: key
facts
Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija yra psichinis sutrikimas, kuris
paveikia galvoseną, jausmus ir elgesį. Jis dažniausiai
prasideda būnant 15-35 metų ir apie 1 žmogus iš 100 per savo
gyvenimą turės šį susirgimą.
Nors dažnai žodis “šizofrenija” yra
asocijuojamas su smurtu masinės informacijos priemonėse, tačiau tai
yra daugiau išimtis negu taisyklė. Nukreipimas į ligoninę
dažnai nėra būtinas ir daugelis žmonių su šizofrenija gyvens
stabilų gyvenimą, dirbs ir turės partnerystės santykius.
Kas sukelia šizofreniją?
Atrodo, kad šizofreniją sukelia kombinacija
skirtingų faktorių, įskaitant genus, subtilų smegenų pažeidimą
gimimo metu ar virusinės infekcijos nėštumo metu, bei įžeidinėjimai
vaikystėje. Jaunuolių tarpe kanapės ar nelegalių narkotikų
(“ekstazy”, LSD, amfetaminai ir heroinas (crack)) naudojimas
tikriausiai gali sukelti šizofreniją. Stresiniai įvykiai ir
šeimyninės įtampos šizofreniją tik pablogina.
Kokie yra šizofrenijos simptomai?
“Pozityviems” simptomams
priklauso:
- Haliucinacijos: girdint, užuodžiant, jaučiant ar matant kažką
tai, ko iš tikrųjų nėra. Balso girdėjimas yra pati dažniausia
problema. Jis gali atrodyti labai realus. Nors garsinės
haliucinacijos gali būti malonios, tačiau dažniau jos būna grubios,
kritiškos, įžeidžiančios ar erzinančios.
- Iliuzijos: pilnai kažkuo tikint, nors kitiems jūsų idėjos
atrodo keistos ir jie negali suprasti, kaip jūs patys galėjote tuo
patikėti.
- Apsunkintas mąstymas: jums sunku susikoncentruoti ir ęsate
linkę pereiti nuo vienos idėjos prie kitos. Kitiems žmonėms
gali būti sunku jus suprasti.
- Jaučiant būti kontroliuojamam: jūs galite jausti, kad jūsų
mintys dingsta arba, kad jos nėra jūsų, arba, kad jūsų kūnas
nepriklauso jums ir kažkas kitas jį kontroliuoja.
“Negatyviems” simptomams
priklauso:
Susidomėjimo, energijos ir emocijų
praradimas. Jūs galite nesivarginti atsikelti iš lovos ar
išeiti iš namų. Jūs nesiimate atlikti kasdieninių darbų,
tokių kaip rūbų priežiūra ir plovimas, tvarkymasis. Jūs galite
jaustis nepatogiai su kitais žmonėmis. Kai kurie žmonės girdi
balsus be negatyvių simptomų. Kiti turi iliuzijas be kitokių
problemų. Jeigu kas nors turi tik sujauktą mąstyseną ir
negatyvius simptomus, tai problema gali būti metais
neatpažinta.
Ar gydymas gali padėti?
Kuo anksčiau jūs gausite pagalbą, tuo geresnė
bus ateities perspektyva ir rečiau bus reikalingas gydymas
ligoninėje.
Antipsichotiniai vaistai
Jie padeda prislopinti bet kokias iliuzijas ir
haliucinacijas. Jie taip pat turėtų jums padėti aiškiau
mąstyti ir geriau save prižiūrėti. Jie gali kontroliuoti (bet
neišgydyti) simptomus apie 4 žmonėms iš 5. Vaistai geriausiai
veikia jeigu jie vartojami pastoviai, net jeigu kurį tai laiką jūs
jaučiatės ir geriau.
- Senieji “tipiniai” antipsichotikai: Jie veikia
sumažindami cheminio elemento dopamino, esančio smegenyse,
veikimą. Šie vaistai gali sukelti tokius šalutinius
poveikius, kaip sukaustymą, drebulį, sulėtinti, neramumą,
seksualinius sunkumus ir pagrinde burnos ir liežiuvio
nepageidaujamus judesius.
- Naujesnieji “atipiniai” antipsichotikai: Jie
veikia į skirtingus smegenų cheminius elementus. Yra mažiau
tikimybės, kad šie vaistai sukels nepageidaujamus judesius, bet
gali sukelti svorio prieaugį, diabetą, nuovargį ir seksualines
problemas.
Psichologiniai gydymo būdai
- Kognityvinė ir elgesio terapija (Cognitive Behavioural
Therapy) gali jums padėti susigyventi su savo patyrimais ar
net padėti išsiaiškinti, kas priverčia jus blogai jaustis.
Jūs tada galite atrasti naujus mąstymo ar elgesio būdus, kurie
padės jums išlikti gerai besijaučiantiems.
- Psichologinis konsultavimas (Counselling) gali jums
padėti, jeigu jūs norite su kuo nors pasikalbėti arba jums
reikalinga parama su kasdieninėmis gyvenimo problemomis.
- Šeimos terapija gali padėti jums ir jūsų šeimos nariams geriau
susitvarkyti su liga. Šeimos nariai sesijų metu gali sužinoti
apie sutrikimą, kaip gali pagelbėti sergančiam šizofrenija ir kaip
spręsti kai kurias praktines problemas, kurios gali
iškilti.
Socialinė pagalba ir pasveikimas
- Dienos centrai siūlo užsiėmimus, pataria apie mokymosi ir darbo
galimybes, ir tai yra vieta, kur galima praleisti laiką su kitais
žmonėmis.
- Darbų projektai gali padėti jums sugrįžti atgal į darbą.
- Meno terapijos padės jums išreikšti save.
- Palaikomas apgyvendinimas. Jo darbuotojai (pastoviai
dirbantys ar ateinantys) gali pagelbėti su kasdieninėmis
problemomis.
- Bendruomenės psichikos sveikatos komandos vadovas gali padėti
jums tiek pagelbėdamas su praktinėmis problemomis, vaistais, bei
pritaikydamas kalbėjimo gydymo būdus. Profesinis terapeutas
gali jums padėti išlavinti gyvenimo, darbinius ir bendravimo
įgūdžius.
Savipagalba
- Išmokite atpažinti ženklus kada jūsų savijauta blogėja.
Tai gali būti esminiai dalykai tokie, kaip maisto atsargų
nebuvimas, jaustis neramiam ar miego sutrikimas. Tas, kuo jūs
pasitikite, turėtų sugebėti įspėti jus matydami jūsų blogėjančią
būklę.
- Pasistenkite išvengti įtampos arba naudoti narkotikus ar
alkoholį tam, kad geriau pasijustumėte. Įsitikinkite, kad jūs
galite užsiimti sau mėgstančiais dalykais.
- Pasistenkite išlikti sveiki: gerai valgykite, nerūkykite ir
sportuokite.
Padedant kam nors kitam
Gali būti sunku suprasti, kas vyksta.
Žmogus, kurį jūs pažįstate, pradeda elgtis kitaip, vengia kitų
žmonių ir pasidaro mažiau aktyvus. Jeigu jie turi iliuzines
idėjas, jie ne visada kalba apie jas. Jeigu jie girdi balsus,
jie gali staiga nusigręžti nuo jūsų lyg tai kaip klausydamiesi
balso. Kada jūs kalbate su jais, jie gali mažai ką pasakyti
arba gali būti sunku juos suprasti.
Žmogus, sergantis šizofrenija, gali būti
daugiau jautresnis stresui. Jūs privalomte bendraudami
išlikti ramus ir argumentuoti.
Ar aš galiu pasikalbėti su psichinės sveikatos
komanda?
Jeigu jūs slaugote savo giminaitį, jūs
turėtumėte galimybę gauti informaciją iš sveikatos priežiūros
profesionalų. Jie gali patarti apie psichologinius gydymo
būdus, vaistus ir jų šalutinius poveikius bei patarti, kaip
pagerinti pasveikimą.
Kita pagalba
Paranoid thoughts (paranoiškos
mintys)
Ši internetinė svetainė skirta nieko
nepagrįstai ar perdėtai baimei kitiems žmonėms.
Rethink Mental
Illness
Ši labdaringa nacionalinė organizacija padeda
žmonėms su bet kokia ūmia psichine liga bei jų šeimos nariams ir
slaugytojams.
Pagalbos telefono numeris: 0300 5000 927.
Support in Mind
Scotland (Pagalba protui,
Škotija)
Ši organizacija dirba tam, kad pagerintų
žmonių su rimtais psichiniais sutrikimais gerovę ir gyvenimo
kokybę, įskaitant šeimos narius, slaugytojus ir pagalbininkus.
Telefono numeris: 0131 662 4359.
Fakso numeris: 0131 662 2289.
Elektroninio pašto adresas: info@supportinmindscotland.org.uk
.
Mind
Ši organizacija platina įvairią literatūrą
apie visus psichinės sveikatos aspektus.
Pagalbos telefono numeris: 0300 123
3392.
Elektroninio pašto adresas: info@mind.org.uk .
Saneline
Tai yra nacionalinis psichinės sveikatos
paguodos telefonas, siūlantis emocionalią paramą ir praktinę
informaciją žmonėms su psichine negalia bei jų šeimos nariams,
slaugytojams ir sveikatos priežiūros profesionalams.
Pagalbos telefono numeris: 0845 767
8000 (skambinti nuo 13 valandos iki 23 valandos kiekvieną metų
dieną).
Shine
Šioje internetinėje svetainėje paramą ras
žmonės su psichinėmis ligomis Airijoje.
Papildomam skaitymui
“Fast Facts: Schizophrenia”
Autoriai: S. Lewis ir R. W. Buchanan.
“Living with schizophrenia”
Autoriai: N. Burton ir P. Davison.
Šis informacinis lapelis tapo prieinamas Šv.
Andriaus psichinės sveikatos labdaros organizacijos iš Northamptono
labdarinio pinigų paskirstymo komiteto dosnumo dėka.
© Rugpjūtis 2012. Karališkoji
Psichiatrų Kolegija. Šis informacinis lapelis gali būti gautas,
atspausdintas, nukopijuotas ir platinamas nemokamai, kol
Karališkoji Psichiatrų Kolegija yra tinkamai kredituojama, bei nėra
gaunamos pajamos iš jo panaudojimo. Turi būti gautas leidimas
iš Head of
Publications norint reprodukuoti šį
informacinį lapelį. Kolegija neduoda leidimo persiųsti šiuos
informacinius lapelius į kitus tinklalapius, bet yra leidžiama
turėti tiesiogią nuorodą.
Charity registration number in England and Wales 228636 and in
Scotland (SC038369)
Prašome atkreipti dėmesį, kad mes negalime duoti patarimo apie asmeninius klausimus.
Prašome žiūrėti mūsų dažniausiai užduodamus klausimus FAQ
kur rasite patarimų kaip gauti pagalbą.
Prašome atsakyti sekančius klausimus ir paspauskite ‘Siųsti’ langelį, norėdami išsiųsti savo atsakymus ARBA siųskite savo atsiliepimus šiuo elektroninio pašto adresu: dhart@rcpsych.ac.uk
Kiekvienoje eilutėje spauskite ant žymos kuri geriausiai atspindi jūsų nuomonę apie formuluotę (teiginį?) esančią kairiame stulpelyje.
Jūsų atsakymai padės mums šį informacinį lapelį padaryti naudungesnį, tad prašome įvertinti kiekvieną punktą.
Ar jūs skaitėte šį lapelį, nes esate (prašome pasirinkti ne daugiau kaip 2 kategorijas):
Amžiaus grupė (prašome pasirinkti atitinkamą langelį):