Depresija: esminiai
faktai
Depression: Key
facts
Depresija yra labai dažnas reiškinys.
Kas penktas žmogus kai kuriuo tai savo gyvenimo laikotarpiu būna
depresinės nuotaikos. Mes visi išgyvename negatyvias
emocijas. Kada tokie jausmai užtrunka ilgai ir būna labai
stiprūs, jie neigiamai veikia kasdieninį gyvenimą, tuomet žmonės ir
kenčia nuo depresijos.
Kodėl žmonės patiria depresiją?
Kartais depresijos priežastys būna aiškios,
kartais ne. Dažniausiai būna keletas priežasčių ir kiekvienam
žmoguijos būna skirtingos. Priežastis gali būti akivaizdi,
pvz.: partnerystės suirimas, artimo žmogaus netektis, netgi vaiko
gimimas, bet dažnai nepavyksta išsiaiškinti priežasties. Bet
kuriuo atveju panašūs išgyvenimai gali sukelti neigiamas emocijas,
kurios gali tapti tokios skausmingos, kad žmogui yra būtina
pagalba.
Kaip žmogus jaučiasi būdamas depresinės
nuotaikos?
Depresijos pojūčiai dažnai būna gilesni,
ilgiau trunkantys, daugiau nemalonūs, negu trumpalaikiai liūdnos
nuotaikos epizodai, kuriuos laikas nuo laiko išgyvena dauguma
žmonių.
Būdingi simptomai:
- nusivylimas gyvenimu,
- apsunkintas sprendimų priėmimas,
- nesugebėjimas susidoroti su įprastiniais
rūpesčiais, kurie anksčiau nebekeldavo didelių problemų,
- išsekimo jutimas,
- neramumas ir susijaudinimas,
- apetito stoka ir svorio kritimas,
- apsunkintas užmigimas.
Kaip įvertinti savo depresines nuotaikas?
Dažnai žmonės nesupranta, kad jie turi
negalavimų, todėl, kad depresija vystosi palaipsniui. Tokie
žmonės gali stengtis iš paskutiniųjų susitvarkyti su depresinėmis
nuotaikomis, didindami savo užimtumą, bet tai gali privesti prie
dar didesnio streso ir išsekimo. Po to pasireiškia fiziniai
skausmai, vargina pastovūs galvos skausmai, prasideda nemiga.
Kartais šie fiziniai simptomai gali būti pirmieji depresijos
ženklai.
Kokią pagalbą galima gauti?
Yra prieinami du gydymo būdai: šnekamosios
terapijos (psichoterapija) ir vaistai. Jūsų daktaras gali
paskirti abu šiuos gydymo būdus.
Kas yra šnekamosios
terapijos?
Yra keletas skirtingų šnekamosios terapijos
tipų
- Viena iš šnekamosios terapijos formų yra
psichologinis konsultavimas (Counselling). Ši
terapija suteikia galimybę jums objektyviai kalbėtis apie savo
išgyvenimus su profesionaliu asmeniu. Savo klinikoje jūsų
šeimos gydytojas gali turėti tokį konsultantą, su kuriuo jūs
galėsite bendrauti.
- Kognityvinė ir elgesio terapija
(Cognitive Behavioural Therapy) padeda žmonėms įveikti
neigiamas mintis, kurios kartais gali būti depresijos
priežastimi.
- Psichoanalizė ir dinaminė psichoterapijos
(Interpersonal and Dynamic Therapies) gali būti naudingos
jeigu jūs turite sunkumų bendraujant su kitais žmonėmis.
Šeimos santykių konsultantas gali būti naudingas jeigu jūsų
depresijos šaltinis yra prasti santykiai su jūsų partneriu.
- Jeigu jūs turite problemų slaugant sergantį
šeimos narį ar depresinė būsena yra susijusi su jūsų paties
sveikata, tokiu atveju reikalingą paramą galite gauti iš
savipagalbos grupės (Self-support Group).
Ar yra kokie nors šnekamūjų terapijų
trūkumai?
Šnekamosios terapijos dažniausiai yra labai
saugios, bet jos gali turėti šalutinių efektų. Kalbėjimas
apie problemas gali sugrąžinti iš praeities nemalonius
prisiminimus, kurie gali pabloginti jūsų nuotaiką arba sukelti
sielvartą. Kai kuriems žonėms šios terapijos pakeičia jų
požiūrį ir santykį su draugais bei šeimos nariais. Tai
aplamai gali pakeisti jūsų bendravimo būdą su kitais. Yra
labai svarbu, kad jūs pasitikėtumėte konsultantu ir jis/ji turėtų
atitinkamą išsilavinimą.
Kokie vaistai gali padėti?
■ Ūmios ir ilgalaikės depresijos gydomos
antidepresiniais vaistais. Jie gali sumažinti jūsų neramumo
būseną bei padėti jums geriau susitvarkyti su kasdieniniais
rūpesčiais, kad vėl pradėtumėte mėgautis gyvenimu. Yra svarbu
žinoti, kad jūs vaisto poveikio nepajusite iš karto. Žmonės
dažniausiai pajaučia jų nuotaikos pagerėjimą po dviejų-trijų
savaičių.
■ Galima naudoti jonažolę (St
John’s Wort) kaip alternatyvą tabletėms, kurią galima
nusipirkti vaistinėse. Jonažolė gydo lengvo ir vidutinio
laipsnio depresiją. Atrodo, kad ji gydo panašiai kaip kai
kurie antidepresantai. Kai kurie žmonės mano, kad jonažolė
turi mažesnį šalutinį poveikį, negu vaistai. Prieš pradedant
vartoti jonažolės preparatus, jūs privalote apie tai informuoti
savo gydytoją.
Kokie yra antidepresinių vaistų trūkumai?
Kaip ir visi vaistai, antidepresiniai vaistai
turi kai kuriuos šalutinius poveikius. Jie dažniausiai yra
silpno ir gydymo eigoje silpnėjančio poveikio. Naujesni
antidepresiniai vaistai (vadinami selektyviųjų serotonino
reabsorbcijos inhibitoriais SSRI (selective serotonin reuptake
inhibitors)) gali sukelti lengvą pykinimą arba gali
trumpam padidinti neramumo pojūtį. Ankstyvesni
antidepresiniai vaistai gali sukelti burnos džiūvimo pojūtį bei
vidurių užkietėjimą. Jeigu šalutiniai požymiai nėra labia
išreikšti, jūsų gydytojas patars jums tęsti vartoti šiuos
vaistus.
Jeigu jūs staigiai nutrauksite antidepresinių
vaistų naudojimą, gali pasireikšti priklausomybės tiems vaistams
poveikis. Tai gali pasireikšti nerimu, viduriavimu,
naktiniais košmarais sapnuose. Viso to galima išvengti
palaipsniui mažinant vaistų dozę prieš nutraukiant vaistų
vartojimą.
Kas man geriau tiktų – šnekamosios terapijos ar
tabletės?
Viskas priklauso depresijos atsiradimo
priežasčių, jos sunkumo ir trukmės. Apskritai paėmus,
pasitvirtino, kad lengvo ir vidutinio laipsnio depresijos
efektyviai gydomos šnekamosios terapijos formomisyra efektyvios
gydyti lengvo ir vidutinio laipsnio depresijas. Manoma, kad
lengvą depresijos forma vaistais gydyti nebūtina. Jeigu jūsų
depresija yra sunki, jums greičiausiai yra reikalingi
antidepresiniai vaistai, kuriuos reikėtų vartoti 7-9 mėnesius.
Kas gali atsitikti, jeigu aš nesigydysiu?
Keturi penktadaliai žmonių, kurie serga
depresija, pasijunta geriau be profesionalios pagalbos, bet tai
gali užtrukti nuo keturių iki šešerių mėnesių arba ilgiau.
Likusiai daliai žmonių (1/5) depresija gali tęstis virš 2 metų ir
kai kurie iš jų baigs gyvenimą savižudybe.
Kaip aš galiu sau padėti?
- Sau galima padėti pasidalinus su artimu
žmogumi savo išgyvenimais. Sielai padeda skausmingų
išgyvenimų pasakojimas, jų permąstymas ir įvertinimas pakartotinai
juos apgalvojus keletą kartų.
- Pasivaikščiojimai, sportas – tai yra kiti
strategijos variantai. Tai padės palaikyti fizinę formą, bei
gali pagerinti miegą. Taip pat galite dirbti įvairius namų
ruošos darbus, kurie padės pamiršti mintis, kurios verčia jus
depresuoti.
- Valgykite sveiką ir pilnavertį maistą netgi
tais atvejais, kada jums nesinorės. Nevartokite alkoholinių
gėrimų. Nedidelės alkoholio dozės pradžioje tonizuoja,
pagerina nuotaiką, bet su laiku tik blogina depresinę būklę.
- Nepradėkite nerimauti jeigu negalite miegoti,
bet bandykite atsipalaiduoti lovoje skaitant ką nors, žiūrint
televizorių arba klausantis radio.
- Jeigu žinote savo depresijos priežastį, gali
būti naudinga užrašyti tas problemas ant popieriaus lapo ir po to
apgalvoti būdus, kurie galėtų pagelbėti susidoroti su neigiama
situacija. Išsirinkite geriausius būdus ir patikrinkite ar
jie veikia.
- Taip pat nepraraskite vilties.
Prisiminkite, depresija yra labai dažnas reiškinys ir jūs
susidorosite su ja, ir galbūt tapsite stipresni bei galėsite daug
geriau susitvarkyti su panašiomis situacijomis negu prieš tai.
Kaip aš galiu padėti kitiems žmonėms kurie serga
depresija?
- Išklausykite juos, bet stenkitės jų
neteisti. Neduokite patarimų jeigu jie jų neprašo, bet
padėkite tokiam žmogui rasti išeitį iš situacijos jeigu galite
įžvelgti problemą kuri sukėlė depresiją.
- Praleiskite laiką su depresiniais žmonėmis,
išklausykite jų problemas dar ir dar kartą, bei skatinkite juos
aktyviai kasdieniniai veiklai
- Jeigu pastebėjote, kad jų savijauta blogėja,
patarkite jiems kreiptis pas gydytoją ir sutikti naudoti paskirtą
gydymą bei jo laikytis.
Kitos organizacijos, kurios gali jums
padėti:
Pogimdyminės Depresijos Asociacija
(Association for Postnatal Depression) teikia
paramą mamoms, kurios kenčia nuo pogimdyminės ligos. Ši
organizacija egzistuoja tam, kad padidintų visuomenės žinojimą apie
šią ligą ir remia šios ligos priežasčių ir ligos prigimties
mokslinius tyrinėjimus. Pagalbos telefonas: 020 7386 0868
(skambinti šiomis valandomis 10.00 – 14.00 pirmadieniais,
trečiadieniais, penktadieniais ir 10.00 – 17.00 antradieniais,
ketvirtadieniais).
Aware – ši organizacija
padeda nugalėti depresiją. Ji teikia informaciją ir paramą
depresijos paveiktiems žmonėms Airijos Respublikoje ir Šiaurinėje
Airijoje. Pagalbos telefonas: 00 353 1890 303 302; tel.: 00
353 1 661 7211.
Depresijos Sąjunga
(Depression Alliance). Kenčiantys nuo
depresijos žmonės gali gauti informaciją, paramą ir
supratimą. Taip pat gali kreiptis šeimos nariai, kurie nori
jiems padėti. Sąjunga organizuoja savipagalbos grupes,
skleidžia informaciją ir skatina žinojimą apie depresiją.
Tel.: 0845 123 23 20; elektroninio pašto
adresas: information@depressionalliance.org
Depresija JK (Depression
UK): ši organizacija anksčiau vadinosi Anoniminė
Depresuojančių Žmonių Draugija (the Fellowship of Depressives
Anonymous). Tai yra nacionalinė bendra paramos grupė
kenčiantiems nuo depresijos žmonėms.Elektroninis paštas: info@depressionuk.org
Maniakinės Depresijos Organizacija
(MDF The Bipolar Organization). Ši
pacientų valdoma labdaros organizacija dirba tam, kad aniakinės
depresijos paveikti žmonės galėtų tvarkyti savo gyvenimą. Tel.:
08456 340 540; elektroninis paštas: mdf@mdf.org.uk
Priešmenstruacinio Sindromo Nacionalinė
Asociacija (National Association for Premenstrual
Syndrome). Tai medicininė labdaros
organizacija, kuri teikia informaciją, patarimą ir pagalbą
priešmenstruacinio sindromo paveiktoms moterims, bei jų partneriams
ir šeimoms.
Tel./Faksas: 0870 777 2178.
Relate. Tai
didžiausia ir labiausiai patyrusi sprendžiant partnerystės
santykius organizacija. Tel.: 0300 100 1234; elektroninis paštas:
enquiries@relate.org.uk
Samaritans. Tai
nacionalinė organizacija, kuri siūlo paramą esantiems kančioje ir
turintiems minčių apie savižudybę ar beviltiškumo jausmą ir nori su
kuo nors pasikalbėti. Jūs galite rasti vietinės organizacijos
telefono numerį telefonų knygoje. Pagalbos telefonas: 08457 90 90
90; Airijoje: 1850 60 90 90; elektroninis paštas: jo@samaritans.org
SaneLine. Tai
nacionalinis pagalbos telefonas, veikiantis nedarbo
valandomis. Juo gali naudotis psichinės sveikatos problemomis
paveikti žmonės ir gauti dvasinę paramą ir informaciją.
Tel.: 0845 767 8000. Šis telefonas
veikia nuo 18.00 iki 23.00 valandos kiekvieną metų dieną.
Young Minds.
Ši nacionalinė labdaros organizacija yra įsipareigojusi pagerinti
visų vaikų ir jaunesnių negu 25 metų žmonių psichinę sveikatą.Tel.:
020 7336 8445.
Šis informacinis lapelis tapo prieinamas Šv. Andriaus
psichinės sveikatos labdaros organizacijos iš Northamptono
labdarinio pinigų paskirstymo komiteto dosnumo dėka.
© Rugpjūtis 2012. Karališkoji
Psichiatrų Kolegija. Šis informacinis lapelis gali būti gautas,
atspausdintas, nukopijuotas ir platinamas nemokamai, kol
Karališkoji Psichiatrų Kolegija yra tinkamai kredituojama, bei nėra
gaunamos pajamos iš jo panaudojimo. Turi būti gautas leidimas
iš Head of
Publications norint reprodukuoti šį
informacinį lapelį. Kolegija neduoda leidimo persiųsti šiuos
informacinius lapelius į kitus tinklalapius, bet yra leidžiama
turėti tiesiogią nuorodą.
Charity registration number in England and Wales 228636 and in
Scotland (SC038369)
Prašome atkreipti dėmesį, kad mes negalime duoti patarimo apie asmeninius klausimus.
Prašome žiūrėti mūsų dažniausiai užduodamus klausimus FAQ
kur rasite patarimų kaip gauti pagalbą.
Prašome atsakyti sekančius klausimus ir paspauskite ‘Siųsti’ langelį, norėdami išsiųsti savo atsakymus ARBA siųskite savo atsiliepimus šiuo elektroninio pašto adresu: dhart@rcpsych.ac.uk
Kiekvienoje eilutėje spauskite ant žymos kuri geriausiai atspindi jūsų nuomonę apie formuluotę (teiginį?) esančią kairiame stulpelyje.
Jūsų atsakymai padės mums šį informacinį lapelį padaryti naudungesnį, tad prašome įvertinti kiekvieną punktą.
Ar jūs skaitėte šį lapelį, nes esate (prašome pasirinkti ne daugiau kaip 2 kategorijas):
Amžiaus grupė (prašome pasirinkti atitinkamą langelį):